Fonema reikšmė

Fonema - (pranc. phoneme < gr. phonema < phoneo - kalbu garsiai, tariu): 1. lingv. garsinės kalbos elementas - garsas, turintis skiriamąją (distinktyvinę) funkciją: jeigu žodyje, pakeitus vieną kalbos garsą kitu, pasikeičia žodžio ar morfemos reikšmė, lai tokie garsai laikomi skirtingomis fonemomis, pvz., ū ir ù žodžiuose siūtas (dalyvis) ir siūtas dkt., n ir à žodžiuose kąs ir kàs, p ir h žodžiuose piltą ir butą ir t.t.; lietuvių kalba turi 12 balsinių, 10 dvibalsinių ir 45 priebalsines fonemas; 2. psich. klausos haliucinacija: ligonis girdi nesakomus žodžius, nesamus balsus.

Fonema angliškai
Kirčiavimas:
1. Fonemà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Fonemà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Fonèma (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)