Inkorporacija reikšmė

Inkorporacija - (lot. incorporatio - įtraukimas, prijungimas): 1. vienos valstybės ar jos dalies įjungimas į kitą; aneksija; 2. teis. teisinės normatyvinės medžiagos sisteminimo forma: įvairių aktų normatyvinė medžiaga, dėstoma rinkiniais chronologine, abėcėlinė ar temine tvarka, visiškai nekeičiant jos turinio; 3. lingv. polisintetinėms kalboms (Šiaurės Amerikos indėnų, kurioms ne kurioms Kaukazo kalboms, čiukčių ir kitoms) būdingas sakinių kūrimo būdas - į tarinį įjungiami įvardintai ir net daiktavardiniai apibrėžimai, todėl tarinys apima viso sakinio gramatinę schemą, pvz., actekų kalboje ki-Xa-či-wa-lia - (jis) daro ką nors jam, kur ki = jam, X a = ką nors, čiwa = daro; kalbos, kurioms būdinga i., vadinamos inkorporacinėmis kalbomis.

Inkorporacija angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Inkorporãcija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Inkorporãcija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Inkorporãcija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)