Izoliacija reikšmė

Izoliacija - (pranc. isolation - išskyrimas, atskyrimas < isoler- išskirti, atskirti): 1. at(si)skyrimas iš(si)skyrimas iš kitų tarpo; atribojimas, pvz.,politinė i., ekonominė i., geografinė i.; 2. ko nors atskyrimas tam tikra izoliacine medžiaga, pvz., elektros i.-elektros įrenginio dalių arba laidų atskyrimas, siekiant saugumo; garso, drėgmės i., šiluminė i.; 3. med. užkrečiama liga sergančių ligonių arba įtariamų sergant ar bendravusių su infekciniais ligoniais atskyrimas nuo sveikųjų; 4. biol. stoka gyvybinių kontaktų, ypač lytinių, tarp tos pačios individų grupės, užimančios tos pačios rūšies arealo dalį; 5.žemd. lengvai kryžminančiųsi augalų atskyrimas, kad neapsidulkintų svetimomis žiedadulkėmis ir neišsigimtų; 6. asmens atskyrimas nuo aplinkinių, atėmus jam laisvę; 7.psichol. psichinės gynybos mechanizmas - nesąmoningas atsiribojimas nuo skausmingų, nerimą keliančių jausmų; individas gali prisiminti nemalonius, jį varginančius įvykius, bet i. jam padeda nepatirti su tais įvykiais susijusių emocijų.

Izoliacija angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Izoliãcija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Izoliãcija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Izoliãcija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)