Kancleris reikšmė

Kancleris - (vok. Kanz(e)ler < it. cancelliere < lot cancellarius): 1. seniau Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje - valstybės kanceliarijos viršininkas, tvarkantis Karališkosios kanceliarijos archyvą; nuo XV a. - taip pat einantis Žečpospolitos užsienio ir vidaus reikalų ministro pareigas; 2. kurių ne kurių valstybių vadovas, pvz., Austrijos, federacinis k. taip pat Vokietijos nuo 1934; 3. Rusijoje iki 1917 - aukščiausias civilinės valdžios rangas, teikiamas užsienio politikos vadovams (užsienio reikalų kolegijos prezidentams ir užsienio reikalų ministrams); 4. Didžiojoje Britanijoje: lordas k. - Lordų rūmų pirmininkas; iždo k. - finansų ministras; Šveicarijoje: sąjungos k. - aukščiausiųjų valstybės valdžios ir valdymo organų sekretoriato vadovas; 5. vyriausybės kanceliarijos vedėjas.

Kancleris angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Káncleris (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)