Keltai reikšmė

Keltai - Kalba ir kultūra artimos senovės indoeuropiečių gentys, I tūkstantmečio pr.m.e. pirmojoje pusėje gyvenusios Reino, Senos, Luaros baseine ir Dunojaus aukštupyje; jiems priklausė galai ir britai; I tūkstantmečio pr.m.e. antrojoje pusėje paplito dabartinės Prancūzijos, Šveicarijos, Belgijos, Pietų Vokietijos, Austrijos, Šiaurės Italijos, Šiaurės ir Vakarų Ispanijos, Čekijoi, Britų salų, iš dalies Vengrijos ir Bulgarijos teritorijoje; svarbiausios gentys - helvetai, belgai, sekvantai, edujai, arvernai, alobrogai, senonai; pagrindinę jų gyvenamąją teritoriją romėnui vadino Galija; II a.pr.m.e. - I a.m.e. daugumą jų genčių pavergė romėnai; k. garbino Motiną deivę ir kt. genčių dievybes; jie Dievams aukodavo žmones; jų dvasininkai buvo druidai.

Keltai angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Kéltai (dlv. mot.gim. būt.l. vnsk. N. neįvardž. nesngr. neveik.r.)
2. Kéltai (dktv. vyr.gim. dgsk. V.)
3. Kéltai (dktv. vyr.gim. dgsk. Š.)
4. Kèltai (dktv. vyr.gim. dgsk. V.)
5. Kèltai (dktv. vyr.gim. dgsk. Š.)
6. Kéltai (bdvr. mot.gim. vnsk. N. neįvardž.)