Kompozicija reikšmė

Kompozicija - (lot. compositio - sudėstymas, subūrimas): 1. meno kūrinio sandara - kūrinio elementų išdėstymas, jų tarpusavio ryšys ir santykis su visuma; sandara; 2. muz. a) muzikos kūrinys; b) teorinis ir praktinis muzikos kūrinio mokymas, kaip muzikos disciplina dėstomas kon-servatorijose, muzikos akademijose; 3. baigtas dailės, tapybos, skulptūros, grafikos ar muzikos kūrinys; 4. algebrinė operacija - taisyklė, pagal kurią kiekvienai aibės elementų porai priskiriamas trečias tos pačios aibės elementas (vadinamas pirmųjų dviejų suma, sandauga ar kitaip); 5. reikiamų savybių turintis specialiai parengtas tam tikrų medžiagų derinys ar mišinys efektui gauti, pvz., gėlių k., parfumerinė k.; 6. komp. objektų (elementų, procesų, reiškinių) paeilis susiejimas pagal tam tikras taisykles į samplaiką kurioms ne kurioms savybėms gauti; 7. sport.: a) gimnastikos, dailiojo čiuožimo, šuolių į vandenį ir kitų sporto šakų vientisos, darnios programos iš atskirų elementų motyvuotas kūrimas; šio vyksmo rezultatas; b) savarankiška šachmatų žaidimo sritis - šachmatų uždavinių kūrimas ir jų sprendimas; yra išlikęs ~os rankraštis, rašytas 1140; c) šaškių padėtis, kuriai esant baltųjų šaškių žaidėjui keliamas uždavinys pasiekti tam tikrą rezultatą pradiniu ėjimu.

Kompozicija angliškai, latviškai, sinonimai
Kirčiavimas:
1. Kompozìcija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Kompozìcija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Kompozìcija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)