Liturgija reikšmė

Liturgija - (gr. leiturg'ia - visuomeninės pareigos, tarnyba): 1. valstybinė prievolė, atliekama savo lėšomis iš eilės visų pasiturinčių aukštesnės klasės piliečių senovės graikų poliuose, Egipte (Ptolemėjų ir Romos valdymo laikais), Romos ir Bizantijos imperijose, pvz., apmokėjimas brangių visuomenės renginių; 2. vieša religinio kulto forma - kolektyvinių ritualinių, bažnytinės hierarchijos sankcionuotų sakralinių veiksmų visuma; kartais 1. vadinama tik kuri nors viena viešo kulto dalis, pvz., stačiatikiai l. vadina tik mišias; krikščionybė, formuodama savo ~ą, pasinaudojo judėjų l., helenistinio pasaulio sinkretiškų religijų misterijų, senovės valdovų rūmų ceremonialo elementais; manoma, kad pirmoji mišių dalis yra perimta iš sinagogos ceremonialo, misterijų įtaka ryškiausia sakramentų teikime, rūmų ceremonialo - pontifikinėse mišiose; katalikų bažnyčioje XVI a. galutinai įsivyravo Romos vyskupijos praktikuota lotyniškoji l. (jos nepriėmė unitai); protestantai pasiliko tik kuriuos ne kuriuos katalikų ~os elementus; katalikų l. paskutinį kartą buvo reformuota per II-jį Vatikano susirinkimą 1963 12 04, čia buvo leista per liturgines apeigas vartoti gimtąją tikinčiųjų kalbą, naudoti tautinių kultūrų elementus, šiuolaikinį meną ir kt.; 3. nuo Tridento susirinkimo 1545-1563 - maldos ir kulto apeigos atliekamos bažnyčios vardu.

Liturgija angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Litùrgija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Litùrgija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Litùrgija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)