Mana reikšmė

I mana - (gr. múnna < hebr. man; gal iš melaneziečių ar polinez. k.): 1. rel polineziečių vaizdinys - beasmenė antgamtinė jėga, sukelianti visus reiškinius, bet nepaaiškinama fiziniu žmogaus arba gamtos jėgų veikimu; m. gali reikštis ir kaip protas, fizinė jėga, turtas, t.y. visa tai, kas viršija vidutiniškumą; ją turį vadai, žyniai; 2. pagal Biblijos pasakojimą, iš dangaus iškritęs kruopų pavidalo valgis, žydams klaidžiojant su Moze po dykumą.,

II mana - Bot.: 1. kerpės, daugiausia Aspicilia eskulenta, augančios Pietryčių Europos, Pietvakarių Azijos ir Šiaurės Afrikos stepėse, dykumose, sausringų sričių kalnuose; gniužulai apvaliai kampuoti, 1-4 cm skersmens, rusvi arba pilki, neprisitvirtinę prie substrato, todėl vėjo pakeliami ir toli nunešami; senovėje buvo valgoma; 2. kurių ne kurių augalų, pvz., Fraxinus omus, Fraxinus rotundifolia, Tamarix mannifera, sultys, tekančios iš sužeistos žievės ir kietėjančios ore; jose yra cukrų, alkoholio uranito; vartojama farmacijoje.

Mana angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Manà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Manà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Mãna (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)
4. Manà (įvrd. mot.gim. vnsk. V. neįvardž.)
5. Manà (įvrd. mot.gim. vnsk. Įn. neįvardž.)
6. Mãna (įvrd. mot.gim. vnsk. Š. neįvardž.)
7. Mãna (įvrd. bevrd.gim. neįvardž.)