Mina reikšmė

I mina - (pranc. mine): 1. minosvaidžio arba kitokio begraižtvio beatatrankio pabūklo šaudmuo, sudarytas iš plieninio ar ketaus aptakios formos kevalo, pripildyto sprogstamosios medžiagos; 2. sprogstamosios medžiagos pripildytas medinis, metalinis, plastikinis indas arba maišas su sprogdikliu, sprogstantis nuo vibracijos, smūgio, spaudimo, nuo cheminio, laikrodinio ar magnetinio degtuvo ir kitų priežasčių; paprastai užkasamas žemėje arba įtaisomas jūroje.,

II mina - (pranc. mine) - veido išraiška.,

III mina - (gr. mna) - svorio ir piniginis vienetas, vartotas Senovės Babilonijoje, Asirijoje, vėliau Graikijoje, lygus 1/60 talento arba 100 drachmų.

Mina angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Minà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Minà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Mìna (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)
4. Mìna (vksm. esam.l. IIIasm. vnsk. nesngr.)
5. Mìna (vksm. esam.l. IIIasm. dgsk. nesngr.)