Sinkopis reikšmė

Sinkopis - (angl. syncopation) - lit. tarpinė eilėdara tarp silabotoninės eilėdaros ir verlibro: nekirčiuotų ir kirčiuotų skiemenų skaičiaus pasiskirstymas eilutėse laisvesnis negu silabotoninės ir griežtesnis negu verlibro; tarp kirčiuotų skiemenų kaitaliojasi pastovūs nekirčiuotų skiemenų deriniai; susiformavo XV-XVI a. anglų ir vokiečių poezijoje, nuo XIX a. pabaigos paplito rusų, nuo XX a. trečiojo dešimtmečio - ir lietuvių poezijoje; pastarojoje nekirčiuotų skiemenų skaičius tarp kirčiuotųjų pasiskirsto taip: a) vienas ir du, b) vienas, du ir keturi, c) vienas, du ir trys, keturi; pvz., s. su vienu, dviem ir keturiais nekirčiuotais skiemenimis tarp kirčiuotų: Už tavęs žvaigždynai boluos, O tu toks mažytis tapai Ant aukštos kaip naktis uolos Nepasiekiamas kaip stabai. (J. Vaičiūnaitė); 3. (vok. Knittelvers) būdingas vokiečių poeto Johano Volfgano Gėtės (Goethe; 1749-1832) kūrybai: Habe nun, ach! Philosophie, Juristerei und Medizin Und leider duch Theologie Durchaus studiert, mit heissem Bemuhn. (Gėtė (Goethe)).

Sinkopis angliškai
Kirčiavimas:
1. Siñkopis (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)