lietuviuzodynas.lt

obelus lietuviškai

obelus
ob·e·lus (pl -li)
'ɔbɪləs
daiktavardis / noun
1.
žénklas – ar ÷ (dėtas sen. rankraščiuose prie abejotino žodžio); núorodos žénklas +, kryžẽlis
poligr.
Vertėjas
Terminų žodynas
Sinonimų žodynas
Frazeologizmų žodynas