inchoate lietuviškai
inchoate
in·cho·ateɪn'kəuət
knyg. būdvardis / adjective
1.
ką̃ tìk pradė́tas/prasidė́jęs; pradìnis, nèbaigtas
2.
nesusiformãvęs, užuomazgìnis
'ɪnkəueɪt
veiksmažodis / verb
1.
dúoti prãdžią, pradė́ti
Anglų lietuvių žodynas
Vertėjas