pinnacle lietuviškai
pinnacle
pin·na·cle 'pɪnəkl
daiktavardis / noun
1.
smailùs bokštẽlis; smailė̃
archit.
2.
(uolos, kalno) viršū́nė
3.
viršū́nė, kulminãcija, aukščiáusias tãškas (of)
prk.
veiksmažodis / verb
1.
(iš)áukštinti, (aukštaĩ) iškélti
2.
puõšti bokštẽliais
Anglų lietuvių žodynas
Vertėjas