proboscis lietuviškai
proboscis
pro·bos·cis (pl -cises [-si:z], -cides [-sidi:z], ~es) prə'bɔsɪs
daiktavardis / noun
1.
(dramblio) straublỹs
2.
siurbtùkas, čiulptuvė̃lis, straubliùkas
biol.
3.
ištį̃susi/ilgà nósis
juok.
Anglų lietuvių žodynas
Vertėjas