Dūda frazeologizmai

1. Savo dūdą pūsti - savaip elgtis: Kai atėjo, kožnas savo dūdą pučia.

2. Dūdą (dūdas) paleisti - pravirkti: Pasakiau žodį, ir paleidė savo dūdą.

3. Dūdą (dūdas) parodyti (pūsti) - verkti: Dėkui dievui, dar atėjus svečiuosna neparodo dūdelės!

4. Dūdą pūsti po velėna - mirti (niekinamai): Trukt sustabdė [mašiną], tai ir likau gyva, o būčiau po velėnos dūdą pūtusi.

5. Į dūdas - pradeda verkti: O vaikas - timpt, timpt lūpą - ir į dūdas.

6. Į vieną dūdą pūsti - sutarti: Net pilve jam kurkė, atsiminus, jog gera valia, štai, išsirauna iš tarpo tų, su kuriais gulo kėlė per šešias dešimtis metų, su kuriais vienon dūdon nuo giliausių amžių pūtė visi jo bočiai probočiai.

7. Į dūdas įvaryti - pravirkdyti: Šipatuodamas senis marčią į dūdas įvarė.

8. Į (kieno) dūdą pūsti - pataikauti: Pūsk į jų dūdą, išsproginęs akis, tai dar gyvensi.

9. Pagal (kieno) dūdą šokti - klausyti besalygiškai: Ir vėl graužiniai, laužadžiai žabos, kinkys... Ir visi turės pagal jų dūdą šokti...

10. Su dūda - verkdamas: Kas gi kaltas, kad išsižiojusi! Na, ir parėjo su dūda.

11. Kaip dūdą pūtęs - nieko nepešęs: Išėjo kaip dūdą pūtęs.

12. Kaip iš dūdų - smarkiai (lyja): Pliaupia lietus kaip iš dūdų.