Kailis frazeologizmai

1. Kailio lupikas - išnaudotojas: Ponas - kailio mūs lupikas.

2. Devynius kailius - labai brangiai: Už atvežimą nuplėžę devynis kailius.

3. Kietą kailį turėti - būti nejautriam, neklusniam: Perdaug jis kietą kailį turi, kad klausytų.

4. Nedoro kailio - piktas: Tas šuva labai nedoro kailio.

5. Nesavame kailyje - nejaukiai jaučiantis: Bastėsi visą vakarą nesavame kailyje.

6. Pats (kieno) kailis - labai panašus (į ką): Tas tavo vaikas pats tėvo kailis.

7. Savo kailiu - praktiškai, pats: Kad kaustyta, patyriau šiandien savo kailiu.

8. Sveiką kailį išnešti - išsigelbėti: Džiaukis, kad sveiką kailį išnešei.

9. Kailį atnėręs (į ką) - panašus: Ta Madlė į savo tėvą ir kailį atnėrusi.

10. Kailis atsakys - bus mušamas: Bene tavo valia - turi eiti, o ne, tai tavo kailis atsakys.

11. Kailį austi - mušti: Ar girdi, ta vėl vaikui kailį audžia.

12. Kailis dreba - ima baimė: Man tik kailis tir tir ėmė drebėti, kai į duris pasibeldė.

13. Kailį įduoti - 1. įkliūti: Kiekvienas bijosi savo kailį įduoti, o drąsuolių mažai. 2. gauti mušti: Nu, tai kaip - įdavei kailį dėl tos panos?

14. [savo] kailį įkišti - 1. įkliūti: Aš manau, kad jis įkiš savo kailį žandarams. 2. žūti: Bet per tai ir pati savo kailį įkišo.

15. [savo] kailį įmerkti - įkliūti: Žandarai pradėjo ginti, bet ir jiems teko įmerkti savo kailį.

16. Kailį išavėti - prilupti: Aš jam kailį gerai išavėjau.

17. Kailį išnešti - išsigelbėti pabėgant: Vyrams, matyt, pasisekė išnešti kailį.

18. Kailį išsukti - išvengti: Raitės, raitės, ir išsuko kailį - nepakliuvo.

19. Kailį išversti - pakeisti pažiūras: Kaip moka kailį išversti!

20. Kailis kratosi - 1. bijo: Kur tau girsies, nė į tą pusę! Bet... Man kailis kratosi, bijau. 2. labai nemalonu: Taip priprato tingėti, jog, apie darbą atsiminus, kailis jai kratosi.

21. Kailį lyginti - mušti.

22. Kailį lupti - išnaudoti, mušti: Baisiai man kailį lupo visą gyvenimą, dabar tik atsitiesiau.

23. Kailį mainyti - keisti pažiūras: Kodėl tu tiek kartų savo kailį manai, Viliau?

24. Kailis nepatinka - nemielas: Jeigu kailis nepatinka, širdies neprilauši.

25. [savo, savame] kailyje ne[nu]stigti (nerimti) - išdykauti, triukšmauti, šėlti: Tada gi tu nenustigsi savam kailyje.

26. [savo] kailį nešti - bėgti, eiti, nešdintis: Bailūs kiškiai, pastatę ausis, nešė tolyn savo kailius.

27. [savo] kailyje netilpti - 1. šėlti, išdykauti: Šitie štai dar vakar buvo nebrendėliai, vėjavaikiai, netilpę savo kailyje. 2. būti storam: Kad jau priėdę avys - kailyj nebetelpa!

28. [savo] kailyje ne[si]tverti - 1. šėlti nerimti: Vyrų užstalė, kuriai meisteris rodo viena akimi apgaulę, negali tverti savo kailyje. 2. labai jaudintis: Madoną! Madoną! - savo kailyje nesitverdamas, iš apmaudė šnypštė pulkininkas.

29. Kailis niežti - apie labai nerimstantį: Kailis niežti, gausi diržų nuo tėvo.

30. Kailį nudažyti - prilupti: Ponas ir juokaudamas tankiai nudažo kailį.

31. Kailį nunerti - 1. prilupti: Taip padirbus, tėvas kailį nunertų. 2. išnaudoti: Čia, dvare, kamisorius įmano žmonėms kailį nunerti.

32. Kailį nusvilti - įkliūti: Jau kartą nusvilo kailį, žinos lįsti kur nerekia.

33. Kailį pakeisti - prisitaikyti (pažiūromis): Duok tokiems kokią nori partiją, kokią nori valdžią,- jeigu tik ji padėties viešpats,- per vieną naktį pamatysi tiek atvirtėlių, tiek kailius pakeitusių.

34. Kailis pametė kaulus - sulyso: Valgyk, kad kailis kaulų nepamestų.

35. Kailį parvilkti - sunkiai pareiti: Metus ištarnavau, vos tik kailį parvilkau.

36. Kailį paspirginti - prilupti: Kaip reikiant reikėjo jai kailį paspirginti, tai būt žinojus...

37. Kailį pašiaušti - pasipūsti, supykti: Tik pamėgink aną užkliudyti, tuojau pašiauš kailį.

38. Kailį prikinkyti - įkliūti: Matai, kas nusidėjo, o kas kailį turėjo prikinkyti.

39. [savo] kailį saugoti - būti savanaudžiui: Ale ir žmonės: tik savo kailį saugo, o dėl kitų galvą nė kiek neskauda.

40. Kailį skalbti (skusti) - mušti: Nieko nebelaukę, vyrai ėmė jam kailį skalbti.

41. Kailis šiaušiasi - ima baimė: Dabar beliko pas poną eiti; Juozui kailis šiaušėsi.

42. Kailį šukuoti (šveisti, šventinti) - mušti: Ar vėl pradėsi vaikui kailį šukuoti!

43. Kailis užkaito - užpyko: Kai pradėsiu rokuotis, o jis ką pasakys priešais, kai užkais man kailis, tropysiu.

44. Kailį varyti (versti) - keisti pažiūras: Kad ir mokėjo kailį varyti, ale priėjo liepto galą.

45. Ant savo kailio - praktiškai, pats: Ant savo kailio pramokę pažinti, kas po kam, turime sau galvon įkalti.

46. Ant savo kailio imti (nešti) - būti atsakingam: Eikit po kelmais, o kam aš imsiu viską ant savo kailio.

47. Į (kieno) kailį atnėręs - labai panašus: Į tėvo kailį atnėręs.

48. Į kailį gauti - būti mušamam: Ne taip ką padarysi, nesuprasdamas paliepimo, tuojau gausi į kailį.

49. Į kailį tenka - būna mušamas: Tur būt, teks mums į kailį, nors mes visai nekaltai apskųsti.

50. Iš kailio eiti - labai pykti: Kai sužinos, tėvas iš kailio eis.

51. Iš kailio imtis - labai augti: Na, burokai tai taip iš kailio imas, kad net malonu, po to lietaus.

52. Iš kailio išeiti - labai pakvaišti: Ar iš kailio išėjai, kad vinį į stalą kali!

53. Iš kailio išjoti - labai prikamuoti: Išjos iš kailio visus mumis ta karvė.

54. Iš kailio lįsti - labai stengtis: Lįsti iš kailio reik, kol tiek plytų perlaidysi iš rankų į rankas.

55. Iš kailio nertas - labai panašus: Duktė toji pati motinysta, iš kailio nerta motina.

56. Iš kailio nertis - 1. labai stengtis: Jau savaitė, kai penki vyrai dirbame, iš kalio nerdamiesi, o naudos nė už skatiką nėra. 2. labai nerimauti: O tas nebsulaukdamas iš kailio nerias.

57. Per kailį perverti - pasidaryti baisu: Nepasiliksiu! - pratarė Martynienė tokiu rūsčiu balsu, net visai policijai pervėrė per kailį.

58. Per kailį važiuoti - pajuokti: O, ji žino, kad čia važiuota per jos kailį, kad čia - greičiausiai - buvo juokiamasi iš jos.

59. Už kailio užlįsti - patikti: Nejaugi tau per visą ilgą amžių jokia moteris neužlindo už kailio, kad vien žemės teieškai?

60. Kaip iš (kieno) kailio išnertas - labai panašus: Koks tėvas, toks ir vaikas, kaip iš tėvo kailio išnertas.