Liežuvis, liežuviai frazeologizmai

1. Ant liežuvio galo - 1. greitai pasakomas, nenutylimas: Girto tiesa - ant liežuvio galo. 2. pasiklausiant (randama): Ant galo liežuvio viską rasi.

2. Ant liežuvio galo kabėti (užeiti) - norėti pasakyti: Erzinti ponelio nenorėjau, bet taip ir kabėjo klausimas ant liežuvio galo.

3. Liežuvio galą panižo - parūpo pasakyti: Beklausant tų šnektų, man taip panižo galą liežuvio, kad neiškenčiau neprasižiojus.

4. Ant liežuvio galo sukasi (stovi) - nebegali atsiminti gerai žinomo dalyko: Ot sukasi ant liežuvio galo, ale prisiminti negaliu.

5. Ant liežuvio galo uždėti - truputį paragauti: Tik ant liežuvio galo uždėsiu, neskanėjos man.

6. Liežuvio (liežuvių) laidymas - šmeižimas, keikimas: Vyrai rūkymo, gėrimo nepameta, bobos liežuvio laidymo.

7. Liežuvių malimas - plepėjimas: Ar dar neatsibodo tamstai mano tetos ir kitų jos bičiulių liežuvių malimas?

8. Liežuvių nešiojiimas - apkalbėjimas: Ištvatijo už liežuvių nešiojimą.

9. Liežuvio paleidimas - išplepėjimas: Už liežuvio paleidimą vienas žmogus jau Šiauliuose sušaudytas.

10. Liežuvio plonybė - mokėjimas prisimeilinti: Anos liežuvio plonybė neišpasakyta.

11. Liežuvių sumaišymas - apkalbos: Meluoti be liežuvių sumaišymo nėra griekas.

12. Aštrus liežuvis - apie užgaulią kalbą: Bet vis aštresnis pasidarė marčios liežuvis.

13. Liežuvis dviem galais - apie veidmainį, melagį: Melagio liežuvis dviem galais.

14. Dvilinkas liežuvis - apie melagį, sukčių: Melagio ir vagio liežuvis dvilinkas.

15. Geras liežuvis - iškalba: Geru liežuviu mergai galvą apsuksi.

16. Gerą liežuvį turėti - būti iškalbingam: Ir Katrė gerą beturinti liežuvėlį, taip kertasi, kad bėda!

17. Ilgas liežuvis - apie mėgstantį liežuvauti: Su ilgu liežuviu niekur neįtiksi.

18. Ilgą liežuvį turėti - 1. būti plepiam, iškalbingam: Tas piršlys melagius tur ilgą liežuvį. 2. mėgti liežuvauti: Ta moteriškė turi ilgą liežuvį - netikėk jai.

19. Lankstus liežuvis - apie iškalbingumą: Tu pasėdėsi smagioje ūkininkų kompanijoje, parodysi savo lankstų liežuvį.

20. Nejudrus liežuvis - nešnekus: Nei tu gražuolis, nei plačiapetis, ir liežuvis tavo nejudrus.

21. Palaido liežuvio - plepus: Vasaris netikėjo savo kolegos apibūdinimais, nes jau žinojo jį esant palaido liežuvio ir stačiokiškos dvasios žmogų.

22. Pikti liežuviai - apkalbėtojai: Pikti liežuviai žinojo priežastį ir ėmė šaipytis.

23. Plonas (saldus, smailus) liežuvis - apie besimeilinantį, iškalbų, plepų: Užtat tokį nekaltą kūdikį ir negali spardyti į šalį, jei savo plonu, kaip giries, liežuviu pritraukei ją.

24. Šimtą liežuvių turėti - greitai sklisti: Iš patyrimo žinojau, jog bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga.

25. Liežuvis šlapias - apie menką darbininką: Ot tai dirba, net liežuvis šlapias.

26. [su] liežuviu apausti - daug ką apkalbėti: Ji su savo liežuviu visą svietą apaudžia.

27. Liežuviais apkrauti (apleisti) - apkalbėti: Prie to dar liežuviais apkrauna.

28. [su] liežuviu apmesti atausti [ir išardyti] - daug prikalbėti: Pati buvo sunkiai įpykinama, bet jei jau įsivarydavo - galėdavo liežuviu apmesti atausti ir vėl išardyti.

29. Liežuviais apsikelti - prisirinkti apkalbų: Liežuviais apsikėlusi - ir sėdi kaip velnias ropėse, kienas nė nekalbina.

30. Liežuvis apsirietė - apie daug šnekantį: Tavo ir liežuvis apsirietęs bemeluojant.

31. Liežuvis apsiverčia - drįsti (ką negražaus sakyti): Kaip tau, Peliksiuk, ir liežuvis apsiverčia šitaip sakyt!

32. Liežuvį apversti - pasakyti (negalint, nedįstant kalbėti ar tingint): Kad būtum netingėjęs liežuvio apversti, būtų viskas gerai buvę.

33. Liežuvis ariamas abiem pusėmis - visiems pataikaujama, į akis geras: Su ponais nežinau, bet liežuvis Baltaragio abiem pusėm ariamas.

34. Liežuvį atiduotį - apie labai meilų: Šitoji boba akyse ir liežuvį atiduotį, o už akių ir kalnus priverstų ant tavęs.

35. Liežuvį atleisti (atrišti) - įgalinti plepėti, padaryti kalbų: Bet Nainio alutis atleidžia liežuvį, sužadina dainą, kalbas ir linksmybę.

36. Liežuvis atskaro - nusibodo (kalbėti): Tetauzija, kol tik liežuvis atskars,- atšovė pati.

37. Liežuvį aušinti - tuščiai kalbėti: Neaušink be reikalo liežuvį.

38. Liežuvį barškinti - plepėti: Barškink čia liežuvį, verčiau darbo imkis!

39. Liežuviu belsti - plepėti, girtis: Bebeldžiant jam liežuviu apie savo tėvo didelius dvarus Poznanėje man pradėjo rodytis, kad jis visai panašus į garsųjį vokiečių šnipą.

40. Liežuvį blazginti; liežuviu brūžinti - plepėti: Tu blazgini liežuvį be gryno reikalo.

41. Liežuvį dildyti - be reikalo šnekėti, veltui prašyti: Darmai nedildyk ir liežuvio, vis tiek neisiu.

42. Liežuvį dilgina - ima noras (pasakyti): Gal tau dilgina liežuvį pasakyti.

43. Liežuvį dilinti - tuščiai kalbėti: Piršlių čia nėra ko žiūrėti; jiems bet tik liežuvis dilinus.

44. Liežuvį galąsti - rengtis žodinei dvikovai: Elziuk! Galąsk liežuvį! - juokavo Severa.

45. Liežuvius galąsti - 1. šmeižti, peikti, apkalbėti: Nuo to laiko pikti žmonės pradėjo galąsti liežuvius. 2. niekus taukšti: Vyrai sustoję liežuvius galanda, darbo nežiūri.

46. Liežuvį įbraukti (įkišti) - įskųsti: Kas nors įbraukė liežuvį ir suėdė žmogų.

47. Liežuvį įlaidyti - įsiplepėti: Įlaidei liežuvį, tai dabar pasakysi visokių niekų.

48. Liežuvis įsmilko - nusibodo (kalbėti): Mergos truputį jau aprimo rietis, o motinoms dar liežuvis neįsmilko.

49. Liežuvį iškišus - 1. smarkiai (ką daryti): Trečius metus Indrišiui tarnauju, iškišęs liežuvį lakstau, tai gal manai, kad daug algos susikūriau? 2. smalsiai, atidžiai: Klauso net liežuvį iškišęs.

50. Liežuvį iškišti - 1. privalgyti, nusivaryti, pailsti: Ateis žiema - tas mūsų sargelis ir liežuvį iškiš. Tiek daug darbo! 2. nusigyventi (sunkiai dirbus): O kai galutinai liežuvį iškiši, galėsi sėstis Vinkšnėnuose šalia ubagų.

51. Liežuvį iškorus - smarkiai (ką daryti): Bėgi bėgi, liežuvį iškoręs, ateina savaitės galas - nieko nėra.

52. Liežuvį išminti - užkliudyti, paerzinti: Vis Jonai, vis Jonai, kada gi aš tau liežuvį išmyniau?

53. Liežuvius išnešioti - prišmeižti: Bobelės, bobelės, jūs labai praverčiat liežuviams išnešioti.

54. Liežuvį išsukti - šmaikščiai pakalbėti: Aš negaliu taip gadnai išsukt liežuvio kaip anas.

55. Liežuvį ištęsti - ką nors sužinoti, kad galėtų apskųsti: Buvo žmona, nori ištęst liežuvį.

56. Liežuvį kabinti - užpulti, piauti, erzinti: Pamatysiu, ant ko jūs bekabinsit liežuvį, manęs nebetekusios?

57. Liežuvį kaišioti - 1. kištis į kalbą: Nekaišiok liežuvio, kur nereikia. 2. skųstis: Prisaikino, kad liežuvio niekur nekaišiotumėm.

58. Liežuviu karti - apkalbėti, šmeižti: Ana akyse kojas laižo, o už akių liežuviu karia.

59. Liežuvį kiloti - kalbėti: Žiūrėk, ką dirbi! Dar, mat, liežuvį kiloja!

60. Liežuvį kyštelėti - įskųsti: Liežuvį tik kas kyštelėtų kur reikia, tuoj prisistatytų aniuolai sargai (žandarai) kaip pas Marčių,- juokėsi Rumpienė.

61. Liežuvis kleba - daug kalba (paprastai apie silpną, seną, nieko negalintį): Liežuvis dar kleba, ale jau sylos apleido.

62. Liežuvį klebinti - kalbėti niekus: Kam čia be reikalo liežuvį klebinti.

63. Liežuvis kliūva - sunku kalbėti: Dabar kliūn liežuvis vokiškai.

64. Liežuvį kulti - plepėti.

65. Liežuvį laidyti - 1. apkalbėti: Jis gerai žinojo, kad darbininkai visuomet ant užvaizdo papratę liežuvį laidyti, nėra ko klausyti. 2. garsiai šaukti: Blezdingėlė, ore skrajodama, liežuvį laidė: „Nabagėli, nabagėli!..“.

66. Liežuvį laikyti [už dantų] - tylėti: Aš viską greit užmiršiu... Najė, juk aš ir nemokėjau liežuvio laikyti.

67. Liežuvį lakinti - niekus tauzyti: Tegul pirma išmoksta arti sėti, tada galės liežuvį lakinti.

68. Liežuvį lazginti - tuščiai šnekėti: Eitum nelazginusi liežuvio: vis tiek tau nieko neteks.

69. Liežuvį leisti [į darbą] - apkalbėti: Ana yra papratusi leisti liežuvį ant visų.

70. Liežuviu luopsėti - niekus šnekėti: Ką tu liežuviu be reikalo luopsi, tai geriau tylėtum.

71. Liežuvis maga - labai norisi: Jau tau tik ir maga liežuvis ką nutverti.

72. Liežuvius maišyti - apkalbėti: Vieni ją laikė davatka, nes netekėjusi, kiti ne, nes bažnyčioje nesėdėdavo per dieną, daugiau darbuodavosi ir nemaišydavo liežuvių.

73. Liežuviu makaloti - daug šnekėti, plepėti: Na, užteks liežuviu makalot - nusitverk darbo.

74. Liežuvis mala - plepa: Be reikalo liežuvis mala.

75. Liežuvį mankštinti; liežuviu maskatuoti - plepėti: Bemankština liežuvį susėdusios.

76. Liežuvį minštinti - daryti šnekų: Putojantis velnias (alus) tuo ir garsus, kad liežuvius taip minkština, jog ir nebylys dažnai žmoniškai prabyla.

77. Liežuvį miršti - nustoti kalbėti, nežinoti ką sakyti: Žmogus, kurio negalėjo suvaldyti keli vyrai, tai marčiai, visai nepiktai ir nebaisiai, įėjus, miršo savo liežuvį, kvailėjo ir dūlino ten, kur marti jo nebematytų.

78. Liežuvio neapverčia - apie labai girtą: Atėjo priputęs, liežuvio neapverčia.

79. Liežuvis neįsitenka burnoje - apkalba: Jo liežuvis burnoj neįsitenka, jis visus atranda.

80. Liežuvio neišlupsi iš burnos - sakoma, negalint išklausti: Liežuvio jai negi išlupsi iš burnos, kad nesako.

81. Liežuvius nešioti - apkalbėti: Ta pletkininkė laksto per sodžių ir liežuvius nešioja.

82. Liežuvį niežti - rūpi pasakyti: Niežti ir tau liežuvį - patylėtum geriau.

83. Liežuvis nuplyšo - nusibodo (kalbėti, prašyti): Liežuvis nupliš beprašant.

84. Liežuvį nuryti - 1. sakoma, giriant gardų valgį: Eikite valgyti, tik nenurykite liežuvio... Putra kaip medus... 2. sakoma tylinčiam, kai reikia kalbėti: Ar liežuvį nurijai, ar kalbėt užmiršai?

85. Liežuvį nusikąsti - žodžio neištarti, prarasti iškalbą: Visi viengungiai trokšta vesti. Kai reikia pirštis - liežuvį nusikanda.

86. Liežuvis nuvalkiotas - apie daug plepantį: Atsiranda ir tokių, kurių liežuvis nuvalkiotas po svietą lyg naginė.

87. Liežuvį paaštrinti - susikirsti, susiremti kalbant: Ir liežuvio nepaaštrinsi į jį. Parausta, sumirkčioja akimis ir tyli.

88. Liežuvį padėti (ant ko) - 1. pajuokti: Ant manęs visi liežuvį pedėję. 2. mėgti draugauti: Kad ir mūsų Stasys... Liežuvį padėjęs ant mergiočių.

89. Liežuvį padėjus - 1. atidžiai: Kai pasaką savo, visi padėję liežuvius klauso. 2. saldžiai (miegoti): Miega liežuvį padėjus.

90. Liežuvį pagaląsti - pakritikuoti: Viršininkas, amžinai visus kritikuojąs, čia rado gerą progą pagaląsti liežuvį.

91. Liežuvį pakabinti - klausytis (svetimų kalbų): Ką čia pakabinai liežuvį?

92. Liežuvį pakasyti - palepėti: Rūpi liežuvis pakasyti.

93. Liežuvį pakaustyti - suteikti iškalbą: Sakykite, panele, kas jums šitaip pakaustė jūsų liežuvėlį? - neapsileido Gustavas.

94. Liežuvį pakišti - įskųsti: Kai tik atvažiuos tavo nuotaka, imsiu ir pakišiu liežuvį, kad tu kitą mylėjai ir pametei...

95. Liežuvį pakloti - palaikyti (kalbant): Kas jiems daug žada, už tą jie ir pakloja liežuvį.

96. Liežuvį paleisti - 1. apkalbėti: Tom bobom užtenka ir to, kad paleistų savo liežuvį. 2. blevyzgoti: Kad paleis liežuvį, nors ausis užsikimšk.

97. Liežuvį pamiršti - nežinoti ką sakyti: Piršlys rankas nuleido ir liežuvį pamiršo.

98. Liežuvį panižo - labai parūpo (pasakyti): Panižo bobai liežuvį ir išpliopė visiems.

99. Liežuvį paploninti (paploti) - pameilikauti: Paploninęs liežuvėlį, gyrė, prisikalbinėjo.

100. Liežuvį pasikabinti ant barzdos - labai nuvargti: Parėjau namo, liežuvį ant barzdos pasikabinus.

101. Liežuviai pasikando - šmeižia: O kiek žmonių liežuvių yra ja pasikandę,- neiškenčia Tūmaitienė.- Tai šykšti esanti, tai išdidi, tai pikta.

102. Liežuvis paskaudo - nusibodo (kalbėti): Bobai ir liežuvis nepaskausta, tarška kaip melnyčia.

103. Liežuvį patiesus - atidžiai (klausyti): Ale jos cekavumas: klausytų liežuvį patiesus perdien.

104. Liežuvis pinasi - sunkiai pakalba: Bene, vyraiti, būsi užmetęs, kad liežuvis pinasi?

105. Liežuvius pinti - apkalbėti: Pynė pynė ir supynė bobos liežuvius.

106. Liežuvį plakti - pelpėti: Kožną dieną plaka liežuvį.

107. Liežuviu (liežuviai) plakti - 1. apkalbėti: Nereik plakti liežuviu, o uždaryti už dantų. 2. plepėti: Visą vakarą bobos plakė liežuviais.

108. Liežuvį (liežuviais) plauti - apkalbėti: Ką kita dirbs tokios cypdavatkės: vaikščioja pakiemiais, liežuvį plaudamos.

109. Liežuvį plėšti - 1. apkalbėti: Moterys, susėdusios virtuvėje, liežuvius plėšia. 2. plepėti: Ką žmonės veiks - beplėšia liežuvius.

110. Liežuvį ploninti - prašyti, kaulyti: Sugeba jie liežuvį ploninti, by tik mato, kad galima pasipelnyti.

111. Liežuviu ploti - plepėti: Nekenčiu, kai liežuviu plojat.

112. Liežuvį praryti galima - labai gardu: Gardu - gali liežuvį praryti.

113. Liežuvį prikąsti - nutilti: Aš susizgribęs tuoj liežuvį prikandau.

114. Liežuvį prikandant - nenoromis (kalbėti): Uošviai atsakinėjo, liežuvius prikąsdami, ir didelio susirūpinimo nerodė.

115. Liežuvį prikirpti - sudrausti: Aš seniai matau, kad reikia jam liežuvį prikirpti.

116. Liežuvis prilipo prie gomurio - neištarė nė žodžio: Norėjo kalbėti jai apie savo meilę, apie tai, kaip jis jos pasiilgęs, bet liežuvis tartum prilipo prie gomurio, ir jis nervinosi, nerado žodžių.

117. Liežuvį prislėgti akmeniu - neišduoti paslapties: Įprašė siuvėją, kad jis akmeniu liežuvį prislėgtų.

118. Liežuvį priturėti - neplepėti: Kai įdės kas kitus dantis (išmuš), tai daba priturės liežuvį.

119. Liežuviais skalbti - apkalbėti: Skalbė liežuviais mane gerai ir tebeskalbia dar - tik jau garso nėra širdyj mano.

120. Liežuvį (liežuviais) smailinti - sąmojingai kalbėti: Gustavas nesiliovė juokų krėtęs, liežuvį smailinęs, ūsus raitęs, iš jų smailigalių virvę sukęs.

121. Liežuvis stojasi kuolu - nesiseka kalbėti: Kai kada tai ir liežuvis kuolu stojas.

122. Liežuviai sukirbėjo - ėmė visi kalbėti: Taigi sausąjį valgį alumi nustūmus, pratuštėjo bliūdai, o sukirbėjo svečių liežuviai.

123. Liežuvius sunešti (supinti) - apkalbėti: Sunešė visokius liežuvius apie parapijonių gyvenimą.

124. Liežuvį surišti - pašalinti priežastį sklisti kalboms: Džiaugėsi visiems liežuvį surišiąs ir poną nuraminsiąs.

125. Liežuvį turėti už dantų - tylėti: Jei tu žinai, tai turėk liežuvį už dantų.

126. Liežuvį užmiršti burnoje - nežinoti ką sakyti: Net liežuvį užmiršo burnoje: mik mik pamikčiojo kaži ką per barzdą.

127. Liežuvį užrišti - uždrausti kalbėti: Žmonėms liežuvio neužriši.

128. Liežuvius vadžioti - apkalbėti, plepėti: Vis geriau, negu su bobomis liežuvius vadžioti.

129. Liežuvį valdyti - neplepėti: Jei liežuvio nevaldai,- durys atviros,- sugriaudė ir Mykolas.

130. Ant liežuvio - 1. tik žodžiais (reiškiamas): Nepirks, nė nieko... Visi pirkiniai ant liežuvio, pasigyrimas... 2. tuoj pasakomas: Kas girtam galvoj, tas ir ant liežuvio.

131. Nors ant liežuvio mink - apie tylų, lėtą: Tyli, nors ant liežuvio mink.

132. Ant liežuvio paimti - įžeidinėti: Bet dažniausiai bandydavo įskaudinti, paimdami ant liežuvio jį patį.

133. Ant liežuvio pakliūti - 1. ateiti į mintį: Kas pakliūna anam ant liežuvio, tą ir tauškia. 2. būti apkalbamam: Šį vėlyvą pavasarį ant liežuvio sodžiui pakliūti teko Rimams.

134. Kas ant liežuvio papuola - bet ką (plepa): Tarška, kas tik ant liežuvio papuola.

135. Ant liežuvio (liežuvių) pasikabinti (pasikarti) - būti apkalbamam: Marė Karalikė mokėjo nepasikabinti ant bobų liežuvių.

136. Ant liežuvio stovėti - nuolat kalbėti (apie ką): Ten tik alus ant liežuvio stovi.

137. Ant liežuvio suktis - neprisiminti gerai žinomo dalyko: Ot sukasi tas kaimas ant liežuvio, ir niekaip negaliu pasakyti.

138. Ant liežuvio užminti - įžeisti, įgelti: Ko pristojai, aš tau ant liežuvio neužmyniau.

139. Ant liežuvių valkioti - apkalbėti: Įsivelsi į kokią kvailą istoriją, ir paskui valkios visi ant liežuvių.

140. Iš liežuvio išsimušti - suklysti (bešnekant): Bešdekėdamas išsimušė iš liežuvio.

141. Nuo liežuvio nenueiti - dažnai būti minimam: Jam nuo liežuvio aš nenueinu.

142. Nuo liežuvio nuslysti (nusprūsti) - išsitarti: Man tai netyčia nuo liežuvio nuslydo.

143. Prie liežuvio - iškalbingas: Piršliu esti pagyvenęs, prie liežuvio, vedęs žmogus.

144. Su liežuviu vinguriuoti - pataikaujamai kalbėti: Vinguriuoja su liežuviu kaip šuo su uodega.

145. Už liežuvio kliūti - būti apkalbamam: Ypač Kedulis kliuvo visiems už liežuvio: vieni stebėjosi, kiti šaipėsi.

146. Už liežuvio traukti - versti kalbėti: Oo! Kad man prireiktų, aš ir prie paties karaliaus žinau kelią, manęs nereikėtų už liežuvio traukti.

147. Kaip liežuvį prarijęs - apie tylintį: Tai ar imi ar ne? Ką tu, kaip liežuvį prarijęs?