Ķerties lietuviškai
Ķerties - ķeršana
gaudymas
ķert
(~u,
~-,
~-,
ķēra,
~s)
1.
gaudyti
ķert ciet - čiupti, griebti
ķert rokā - gaudyti
2.
ceļā mūs var ķert lietus - kelyje mus gali užklupti lietus
lode ķērusi plecu - kulka kliudė petį
salna ķērusi ziedus - šalna pakando žiedus
viņu ķēra trieka - jį ištiko stabas
viņu ķēra zibens - jį trenkė perkūnas
kur viņš to ķēris?
šnek.
- kur jis tai sugriebė?
♦
ķert vistiņas - žaisti aklą vištą, gūžinėti, gaudyti višteles
nezin, ko ķert, ko grābt
šnek.
- nežino už kurio galo stvertis
ķer nu čigānu krūmos! - pagausi vėją lauke!
ķerties
(~os,
~ies,
~as,
ķērās,
~sies)
1.
(pie kā)
griebti,
kabintis
(už ko)
ķerties pie margām - kabintis už turėklų
ķerties pie kājām - griebti už kojų
(pvz. apie šunį)
2.
(pie kā)
imtis,
tvertis,
griebtis
(ko)
ķerties pie darba - kibti į darbą; imtis darbo
ķerties pie ieročiem - griebtis ginklų
ķerties sparīgi klāt - imtis ko iš peties
3.
tik
3
prs.
(~as,
ķērās,
~sies)
,
kibti
(apie žuvis)
te zivis labi ķeras - čia žuvys gerai kimba
4.
tik
3
prs.
[už]kliūti,
užsikirsti
kur ķeras? - kur kliūva?
viņam ķeras valoda - jam kalba užsikerta
5.
ķerties kādam ap kaklu - kabintis kam ant kaklo
ķerties kādam pie rīkles - griebti ką už gerklės
♦
ķerties vērsim pie ragiem - čiupti jautį už ragų
aukstums ķeras pie kauliem - šaltis eina per kaulus
slīcējs ķeras[pat] pie salmiņa - skęstantis ir už šiaudo griebia[si]
tas viņam ķeras pie sirds - jis ima tai į širdį
jo steidz, jo ķeras - kur trumpa, ten trūksta
ķerts
~ta
,
šnek.
trenktas
-a,
kuoktelėjęs
-usi
,
šnek.
viņš ir drusku ķerts - jis truputį trenktas
(kuoktelėjęs), jam ne visi namie
♦
viņš ir ķerts uz markām
šnek.
- jo galva pramušta dėl pašto ženklų