Ap lietuviškai

Ap - ap  praep.   (su acc. sg. ir dat.-instr. pl.)
1.  (nurodo vietą arba daiktą, aplink kurį kas vyksta, eina, yra) aplink[ui], apie, apsukui dial. 
skriet ap aku - bėgti aplink[ui] šulinį
sēdēt ap galdu - sėdėti aplink stalą
apmest lakatu ap pleciem - apsiausti skara pečius
aplikt roku ap kaklu - apkabinti[ranka] kaklą
2.  (rodo vietą arba daiktą, už kurio kas pasisuka, vyksta, yra) už  (su gen.)
nogriezties ap stūri - pasisukti už kampo
3.  (rodo apytikriai nusakomą laiką, vietą, kiekį) apie
atnākt ap pulksten četriem - ateiti apie ketvirtą valandą
ap pusdienas laiku - apie pietus
viņai jau ap divdesmit gadu - ji turi jau apie dvidešimt metų
ap divi metri garš - apie du metrus ilgumo
ap Kauņu lietus nebija - apie Kauną lietaus nebuvo
♦
apvest ap stūri šnek.  - į maišą įkišti  (apmauti, apgauti)
smagi(grūti) ap sirdi - širdį spaudžia, krūtinę slegia
ap ko lieta grozās? - apie ką[eina(sukasi)] kalba?, kuris čia galas?

Ap- - ap-  praef. 
I.  verb. 
1.  (žymi, jog veiksmas vyksta aplinkui, apsukui) ap[i]-
apiet māju - apeiti namą
apsiet galvu - aprišti galvą
apbraucamais ceļš - apvažiuojamasis kelias, apylanka
2.  (žymi, jog veiksmas yra atliekamas kieno naudai ar nenaudai) ap[i], pa-, iš-
apbalvot uzvarētāju - apdovanoti nugalėtoją
apskaust brāli - pavydėti broliui
apsmiet sāncensi - išjuokti  (pajuokti, apjuokti) varžovą
3.  (žymi veiksmą, kurio padariniai masiški) iš-, nu-
aplauzt zarus - išlaužyti šakas  (visas)
apšaut vārnas - iššaudyti varnas
kokiem apbirušas lapas - medžių lapai  (visi) nukrito
4.  (žymi, jog veiksmas yra silpno intensyvumo, paviršutiniškas) ap[i]-, pa-
apslācīt drēbes - aptaškyti drabužius
apsālīt - apsūdyti, pasūdyti
apsilt - apšilti
apžūt - apdžiūti, pradžiūti
5.  (žymi veiksmo pabaigą) ap[i]-, pa-, nu-, už-, su-
apreibt - apsvaigti
apglabāt - palaidoti
apklust - nutilti
apburt - užburti
apēst - suvalgyti
apvaldīties - susivaldyti
6.  (žymi, jog veiksmas yra staigus, netikėtas, akimirkos)
balss aprāvās - balsas užsikirto
apstulbt - apstulbti

II.  sub. 
1.  (žymi daiktą, esantį aplink ką nors) apy-
apkakle - apykaklė
apauši  tik  pl.  - apynasris  (arklio)
2.  (žymi tam tikrą žemės plotą, geografinį ar administracinį vienetą)
apvidus - apylinkė, kraštas
apgabals - sritis
apriņķis - apskri-tis

Ap- - ap-  praef. 
I.  verb. 
1.  (žymi, jog veiksmas vyksta aplinkui, apsukui) ap[i]-
apiet māju - apeiti namą
apsiet galvu - aprišti galvą
apbraucamais ceļš - apvažiuojamasis kelias, apylanka
2.  (žymi, jog veiksmas yra atliekamas kieno naudai ar nenaudai) ap[i], pa-, iš-
apbalvot uzvarētāju - apdovanoti nugalėtoją
apskaust brāli - pavydėti broliui
apsmiet sāncensi - išjuokti  (pajuokti, apjuokti) varžovą
3.  (žymi veiksmą, kurio padariniai masiški) iš-, nu-
aplauzt zarus - išlaužyti šakas  (visas)
apšaut vārnas - iššaudyti varnas
kokiem apbirušas lapas - medžių lapai  (visi) nukrito
4.  (žymi, jog veiksmas yra silpno intensyvumo, paviršutiniškas) ap[i]-, pa-
apslācīt drēbes - aptaškyti drabužius
apsālīt - apsūdyti, pasūdyti
apsilt - apšilti
apžūt - apdžiūti, pradžiūti
5.  (žymi veiksmo pabaigą) ap[i]-, pa-, nu-, už-, su-
apreibt - apsvaigti
apglabāt - palaidoti
apklust - nutilti
apburt - užburti
apēst - suvalgyti
apvaldīties - susivaldyti
6.  (žymi, jog veiksmas yra staigus, netikėtas, akimirkos)
balss aprāvās - balsas užsikirto
apstulbt - apstulbti

II.  sub. 
1.  (žymi daiktą, esantį aplink ką nors) apy-
apkakle - apykaklė
apauši  tik  pl.  - apynasris  (arklio)
2.  (žymi tam tikrą žemės plotą, geografinį ar administracinį vienetą)
apvidus - apylinkė, kraštas
apgabals - sritis
apriņķis - apskri-tis

Ap- - ap-  praef. 
I.  verb. 
1.  (žymi, jog veiksmas vyksta aplinkui, apsukui) ap[i]-
apiet māju - apeiti namą
apsiet galvu - aprišti galvą
apbraucamais ceļš - apvažiuojamasis kelias, apylanka
2.  (žymi, jog veiksmas yra atliekamas kieno naudai ar nenaudai) ap[i], pa-, iš-
apbalvot uzvarētāju - apdovanoti nugalėtoją
apskaust brāli - pavydėti broliui
apsmiet sāncensi - išjuokti  (pajuokti, apjuokti) varžovą
3.  (žymi veiksmą, kurio padariniai masiški) iš-, nu-
aplauzt zarus - išlaužyti šakas  (visas)
apšaut vārnas - iššaudyti varnas
kokiem apbirušas lapas - medžių lapai  (visi) nukrito
4.  (žymi, jog veiksmas yra silpno intensyvumo, paviršutiniškas) ap[i]-, pa-
apslācīt drēbes - aptaškyti drabužius
apsālīt - apsūdyti, pasūdyti
apsilt - apšilti
apžūt - apdžiūti, pradžiūti
5.  (žymi veiksmo pabaigą) ap[i]-, pa-, nu-, už-, su-
apreibt - apsvaigti
apglabāt - palaidoti
apklust - nutilti
apburt - užburti
apēst - suvalgyti
apvaldīties - susivaldyti
6.  (žymi, jog veiksmas yra staigus, netikėtas, akimirkos)
balss aprāvās - balsas užsikirto
apstulbt - apstulbti

II.  sub. 
1.  (žymi daiktą, esantį aplink ką nors) apy-
apkakle - apykaklė
apauši  tik  pl.  - apynasris  (arklio)
2.  (žymi tam tikrą žemės plotą, geografinį ar administracinį vienetą)
apvidus - apylinkė, kraštas
apgabals - sritis
apriņķis - apskri-tis

Ap- - ap-  praef. 
I.  verb. 
1.  (žymi, jog veiksmas vyksta aplinkui, apsukui) ap[i]-
apiet māju - apeiti namą
apsiet galvu - aprišti galvą
apbraucamais ceļš - apvažiuojamasis kelias, apylanka
2.  (žymi, jog veiksmas yra atliekamas kieno naudai ar nenaudai) ap[i], pa-, iš-
apbalvot uzvarētāju - apdovanoti nugalėtoją
apskaust brāli - pavydėti broliui
apsmiet sāncensi - išjuokti  (pajuokti, apjuokti) varžovą
3.  (žymi veiksmą, kurio padariniai masiški) iš-, nu-
aplauzt zarus - išlaužyti šakas  (visas)
apšaut vārnas - iššaudyti varnas
kokiem apbirušas lapas - medžių lapai  (visi) nukrito
4.  (žymi, jog veiksmas yra silpno intensyvumo, paviršutiniškas) ap[i]-, pa-
apslācīt drēbes - aptaškyti drabužius
apsālīt - apsūdyti, pasūdyti
apsilt - apšilti
apžūt - apdžiūti, pradžiūti
5.  (žymi veiksmo pabaigą) ap[i]-, pa-, nu-, už-, su-
apreibt - apsvaigti
apglabāt - palaidoti
apklust - nutilti
apburt - užburti
apēst - suvalgyti
apvaldīties - susivaldyti
6.  (žymi, jog veiksmas yra staigus, netikėtas, akimirkos)
balss aprāvās - balsas užsikirto
apstulbt - apstulbti

II.  sub. 
1.  (žymi daiktą, esantį aplink ką nors) apy-
apkakle - apykaklė
apauši  tik  pl.  - apynasris  (arklio)
2.  (žymi tam tikrą žemės plotą, geografinį ar administracinį vienetą)
apvidus - apylinkė, kraštas
apgabals - sritis
apriņķis - apskri-tis

Ap- - ap-  praef. 
I.  verb. 
1.  (žymi, jog veiksmas vyksta aplinkui, apsukui) ap[i]-
apiet māju - apeiti namą
apsiet galvu - aprišti galvą
apbraucamais ceļš - apvažiuojamasis kelias, apylanka
2.  (žymi, jog veiksmas yra atliekamas kieno naudai ar nenaudai) ap[i], pa-, iš-
apbalvot uzvarētāju - apdovanoti nugalėtoją
apskaust brāli - pavydėti broliui
apsmiet sāncensi - išjuokti  (pajuokti, apjuokti) varžovą
3.  (žymi veiksmą, kurio padariniai masiški) iš-, nu-
aplauzt zarus - išlaužyti šakas  (visas)
apšaut vārnas - iššaudyti varnas
kokiem apbirušas lapas - medžių lapai  (visi) nukrito
4.  (žymi, jog veiksmas yra silpno intensyvumo, paviršutiniškas) ap[i]-, pa-
apslācīt drēbes - aptaškyti drabužius
apsālīt - apsūdyti, pasūdyti
apsilt - apšilti
apžūt - apdžiūti, pradžiūti
5.  (žymi veiksmo pabaigą) ap[i]-, pa-, nu-, už-, su-
apreibt - apsvaigti
apglabāt - palaidoti
apklust - nutilti
apburt - užburti
apēst - suvalgyti
apvaldīties - susivaldyti
6.  (žymi, jog veiksmas yra staigus, netikėtas, akimirkos)
balss aprāvās - balsas užsikirto
apstulbt - apstulbti

II.  sub. 
1.  (žymi daiktą, esantį aplink ką nors) apy-
apkakle - apykaklė
apauši  tik  pl.  - apynasris  (arklio)
2.  (žymi tam tikrą žemės plotą, geografinį ar administracinį vienetą)
apvidus - apylinkė, kraštas
apgabals - sritis
apriņķis - apskri-tis

Ap- - ap-  praef. 
I.  verb. 
1.  (žymi, jog veiksmas vyksta aplinkui, apsukui) ap[i]-
apiet māju - apeiti namą
apsiet galvu - aprišti galvą
apbraucamais ceļš - apvažiuojamasis kelias, apylanka
2.  (žymi, jog veiksmas yra atliekamas kieno naudai ar nenaudai) ap[i], pa-, iš-
apbalvot uzvarētāju - apdovanoti nugalėtoją
apskaust brāli - pavydėti broliui
apsmiet sāncensi - išjuokti  (pajuokti, apjuokti) varžovą
3.  (žymi veiksmą, kurio padariniai masiški) iš-, nu-
aplauzt zarus - išlaužyti šakas  (visas)
apšaut vārnas - iššaudyti varnas
kokiem apbirušas lapas - medžių lapai  (visi) nukrito
4.  (žymi, jog veiksmas yra silpno intensyvumo, paviršutiniškas) ap[i]-, pa-
apslācīt drēbes - aptaškyti drabužius
apsālīt - apsūdyti, pasūdyti
apsilt - apšilti
apžūt - apdžiūti, pradžiūti
5.  (žymi veiksmo pabaigą) ap[i]-, pa-, nu-, už-, su-
apreibt - apsvaigti
apglabāt - palaidoti
apklust - nutilti
apburt - užburti
apēst - suvalgyti
apvaldīties - susivaldyti
6.  (žymi, jog veiksmas yra staigus, netikėtas, akimirkos)
balss aprāvās - balsas užsikirto
apstulbt - apstulbti

II.  sub. 
1.  (žymi daiktą, esantį aplink ką nors) apy-
apkakle - apykaklė
apauši  tik  pl.  - apynasris  (arklio)
2.  (žymi tam tikrą žemės plotą, geografinį ar administracinį vienetą)
apvidus - apylinkė, kraštas
apgabals - sritis
apriņķis - apskri-tis

Ap- - ap-  praef. 
I.  verb. 
1.  (žymi, jog veiksmas vyksta aplinkui, apsukui) ap[i]-
apiet māju - apeiti namą
apsiet galvu - aprišti galvą
apbraucamais ceļš - apvažiuojamasis kelias, apylanka
2.  (žymi, jog veiksmas yra atliekamas kieno naudai ar nenaudai) ap[i], pa-, iš-
apbalvot uzvarētāju - apdovanoti nugalėtoją
apskaust brāli - pavydėti broliui
apsmiet sāncensi - išjuokti  (pajuokti, apjuokti) varžovą
3.  (žymi veiksmą, kurio padariniai masiški) iš-, nu-
aplauzt zarus - išlaužyti šakas  (visas)
apšaut vārnas - iššaudyti varnas
kokiem apbirušas lapas - medžių lapai  (visi) nukrito
4.  (žymi, jog veiksmas yra silpno intensyvumo, paviršutiniškas) ap[i]-, pa-
apslācīt drēbes - aptaškyti drabužius
apsālīt - apsūdyti, pasūdyti
apsilt - apšilti
apžūt - apdžiūti, pradžiūti
5.  (žymi veiksmo pabaigą) ap[i]-, pa-, nu-, už-, su-
apreibt - apsvaigti
apglabāt - palaidoti
apklust - nutilti
apburt - užburti
apēst - suvalgyti
apvaldīties - susivaldyti
6.  (žymi, jog veiksmas yra staigus, netikėtas, akimirkos)
balss aprāvās - balsas užsikirto
apstulbt - apstulbti

II.  sub. 
1.  (žymi daiktą, esantį aplink ką nors) apy-
apkakle - apykaklė
apauši  tik  pl.  - apynasris  (arklio)
2.  (žymi tam tikrą žemės plotą, geografinį ar administracinį vienetą)
apvidus - apylinkė, kraštas
apgabals - sritis
apriņķis - apskri-tis

Ap- - ap-  praef. 
I.  verb. 
1.  (žymi, jog veiksmas vyksta aplinkui, apsukui) ap[i]-
apiet māju - apeiti namą
apsiet galvu - aprišti galvą
apbraucamais ceļš - apvažiuojamasis kelias, apylanka
2.  (žymi, jog veiksmas yra atliekamas kieno naudai ar nenaudai) ap[i], pa-, iš-
apbalvot uzvarētāju - apdovanoti nugalėtoją
apskaust brāli - pavydėti broliui
apsmiet sāncensi - išjuokti  (pajuokti, apjuokti) varžovą
3.  (žymi veiksmą, kurio padariniai masiški) iš-, nu-
aplauzt zarus - išlaužyti šakas  (visas)
apšaut vārnas - iššaudyti varnas
kokiem apbirušas lapas - medžių lapai  (visi) nukrito
4.  (žymi, jog veiksmas yra silpno intensyvumo, paviršutiniškas) ap[i]-, pa-
apslācīt drēbes - aptaškyti drabužius
apsālīt - apsūdyti, pasūdyti
apsilt - apšilti
apžūt - apdžiūti, pradžiūti
5.  (žymi veiksmo pabaigą) ap[i]-, pa-, nu-, už-, su-
apreibt - apsvaigti
apglabāt - palaidoti
apklust - nutilti
apburt - užburti
apēst - suvalgyti
apvaldīties - susivaldyti
6.  (žymi, jog veiksmas yra staigus, netikėtas, akimirkos)
balss aprāvās - balsas užsikirto
apstulbt - apstulbti

II.  sub. 
1.  (žymi daiktą, esantį aplink ką nors) apy-
apkakle - apykaklė
apauši  tik  pl.  - apynasris  (arklio)
2.  (žymi tam tikrą žemės plotą, geografinį ar administracinį vienetą)