Aprauties lietuviškai
Aprauties - apraut
(~ju,
~j,
~j,
aprāva,
~s)
1.
(masiškai)
nuskabyti,
nuskinti,
nuskainioti
apraut visas puķes - nuskinti visas gėles
2.
pertraukti,
nutraukti
apraut valodu - pertraukti kalbą
govs aprāva pienu - karvė užtrūko
3.
vējš aprauj seju - vėjas[nu]gairina veidą
aprauties
ppr.
3
prs.
(~jas,
aprāvās,
~sies)
,
nutrūkti
(apie kalbą)
saruna pēkšņi aprāvās - pokalbis
(kalba) staiga nutrūko
balss aprāvās - balsas užsikirto
aprauts
-a
1.
nutrūkstantis
-i,
trūkčiojantis
-i
viņa valoda bija aprauta - jo kalba buvo trūkčiojanti, jis kalbėjo su pertrūkiais
aprauti teikumi
gram.
- nepilni sakiniai
2.
sudiržęs
-usi;
sugrubęs
-usi;
sustiręs
-usi
vēja aprauta seja - vėjo nugairintas veidas