Atvairīgs lietuviškai
Atvairīgs - atvairīgs
-a
,
priešiškas
-a,
nepalankus
-i
atvairīšana
1.
nuvijimas,
atmušimas
(pvz. sviedinio);
atrėmimas
(pvz. smūgio)
2.
išblaškymas
(pvz. abejonių)
3.
atmetimas,
nepriėmimas
(pvz. priekaištų)
atvairīt
(~u,
~i,
~a,
~īja,
~īs)
1.
nuvyti
(šalin),
atmušti
(pvz. sviedinį),
atremti
(pvz. puolimą)
2.
nugalėti,
įveikti
atvairīt baiļu sajūtu - nugalėti baimės jausmą
atvairīt šaubas - išblaškyti abejones
3.
atmesti,
nepriimti
atvairīt pārmetumus - atmesti priekaištus
atvairīties
(~os,
~ies,
~ās,
~ījās,
~īsies)
1.
atsiginti
atvairīties no sitieniem - atsiginti[nuo] smūgių
atvairīties no ienaidnieka - apsiginti nuo priešo
2.
atsisakyti,
išvengti
(pvz. pakvietimo)