Augstprātīgs lietuviškai
Augstprātīgs - augstpapēžu-
gen.
qual.
aukštakulnis
-ė
augstprātība
išdidumas,
išpuikimas,
didžiavimasis
augstprātīgs
-a
,
išdidus
-i,
išpuikęs
-usi
būt augstprātīgam - didžiuotis
augstprātīgi izturēties pret kādu - išdidžiai laikytis prieš ką, nosį riesti prieš ką
augstprātis
~prāte
(gen.
pl.
~prāšu)
,
pasipūtėlis
-ė,
išpuikėlis
-ė,
didžiuoklis
-ė
augstražīgs
-a
,
didelio našumo,
labai našus
-i
(pvz. mašina),
didelio derlingumo,
labai derlingas
-a
(pvz. augmenija),
didelio produktyvumo,
labai produktyvus
-i
(pvz. raguočiai)