Blēņoties lietuviškai
Blēņoties - blēņas
tik
pl.
1.
niekai,
nesąmonės
tīrās blēņas - grynos
(tikros) nesąmonės, vieni niekai
2.
išdaigos,
pokštai;
blėniai
dial.
darīt blēņas - krėsti pokštus
blēņdaris
-e
,
niekdarys
-ė,
išdaigininkas
-ė
blēņoties
(~ojos,
~ojies,
~ojas,
~ojās,
~osies)
1.
paikioti,
kvailioti
īsti nestrādā, tikai tā blēņojas - rimtai nedirba, tik šiaip kvailioja
2.
išdykauti,
siausti;
blėnioti[s]
dial.
bērni bez uzraudzības blēņojas - neprižiūrimi vaikai išdykauja