Brūte lietuviškai
Brūte - brūte
(gen.
pl.
~šu)
1.
arch.
sužadėtinė,
nuotaka
2.
šnek.
meilužė
♦
Kristus brūte - Kristaus sužadėtinė
(vienuolė)
tam vēl brūte bērza galā - jo nuotaka dar neužgimė
brūtēties
(~tējos,
~tējies,
~tējas,
~tējās,
~tēsies)
,
šnek.
(ar ko)
meilintis,
pirštis
(kam)
viņi sen jau brūtējas - jie seniai jau vieną riešutą kremta
(myli vienas kitą)
Latvių lietuvių žodynas
Vertėjas