Būkšis lietuviškai
Būkš!is - būkš!
interj.
(dusliam kritimo ar atsitrenkimo garsui žymėti)
pokšt!,
bumpt!,
trinkt!
būkš!ēt
tik
3
prs.
(~,
~ēja,
~ēs)
,
poškėti,
bumpsėti,
trinksėti
būkš!ināt
(~inu,
~ināju,
~ināšu)
,
poškinti
būkš!is
poškesys,
trenksmas
ar dobju būkš!ķi nokrita no jumta sniegs - dusliai bumptelėdamas krito nuo stogo sniegas
Buksis - buksis (gen. pl. ~šu) , bot. buksmedis (Buxus)