Būkšēt lietuviškai
Būkš!ēt - būkš!
interj.
(dusliam kritimo ar atsitrenkimo garsui žymėti)
pokšt!,
bumpt!,
trinkt!
būkš!ēt
tik
3
prs.
(~,
~ēja,
~ēs)
,
poškėti,
bumpsėti,
trinksėti
būkš!ināt
(~inu,
~ināju,
~ināšu)
,
poškinti
būkš!is
poškesys,
trenksmas
ar dobju būkš!ķi nokrita no jumta sniegs - dusliai bumptelėdamas krito nuo stogo sniegas
Buksēt - bukse
(gen.
pl.
~šu)
,
įvorė,
buksva
buksēt
ppr.
3
prs.
(~sē,
~sēja,
~sēs)
1.
buksuoti
(ratams suktis slystant vietoje)
2.
buksyruoti
(traukti buksyru)