Burkšēt lietuviškai
Burkšēt - burkšēt
(~u,
~i,
~-,
~ēja,
~ēs)
1.
šnek.
murmėti,
niurnėti,
bambėti
kaut ko burkšēt pie sevis - kažką niurnėti panosėje
visu laiku burkš[ķ], ne atklausīties nevar - visą laiką bamba, nė klausytis negali
2.
ppr.
3
prs.
(burkš,
~ēja,
~ēs)
,
bildėti,
trinkėti
(apie byrančius daiktus);
terkšėti
(apie mechanizmą);
gurgėti,
urgzti
(apie pilvą)
burkšis
1.
burzgesys,
tarškesys;
murmesys
2.
prk.
nesusipratimas,
sąspyris;
barnis