Ciemiņš lietuviškai
Ciemiņš - ciemiņš
svečias
mums ir ciemiņi - pas mus yra
(mes turime) svečių
ciemkukulis
(gen.
pl.
~kukuļu)
,
lauktuvės,
kiškio
(zuikio) pyragas
(kas nešama einant į svečius)
ciemmaize
ppr.
sg.
lauktuvės
(duodamos po vaišių namo parnešti)
ciemnieks
~niece
(gen.
pl.
f.
~nieču)
,
bažnytkaimio gyventojas
-a
ciemošanās
viešėjimas,
svečiavimasis;
kieminėjimas
dial.
mūsu ciemošanās ieilga - mūsų viešėjimas užsitęsė
ciemoties
(~ojos,
~ojies,
~ojas,
~ojās,
~osies)
,
viešėti,
svečiuotis;
kieminėti
dial.
ciems
1.
bažnytkaimis;
sodžius
(didelis)
2.
ciema padome
ist.
- apylinkės taryba
3.
būt ciemos
(~ā) - viešėti, svečiuotis; kieminėti[s]
dial.
iet ciemos
(~ā) - eiti į svečius; eiti kieman
dial.
aicināt(lūgt) ciemos - kviesti
(prašyti) į svečius; kviesti kieman
dial.
♦
ciema kukulis - kiškio
(zuikio) pyragas, lauktuvės
ciema slota
niek.
- kiemo šluota, kiemo marušė
(liežuvautoja)
ciema ēdiens līdz mājas vārtiem - svečių valgis ligi vartų
labāk iet pie rada ciemā nekā strādāt - pas giminę geriau kieminėti, negu dirbti
ciemos labi, mājās vēl labāk - svečiuos gerai, o namie dar geriau