Cietināt lietuviškai
Cietināt - cietene
(gen.
pl.
~eņu)
,
sk. baravika
cietēt
(~ēju,
~ē,
~ē,
~ēja,
~ēs)
,
kietėti,
tvirtėti,
standėti
āda cietē - oda šiurkštėja
rokas cietē - rankos grumba
cietgalvis
~galve
(gen.
pl.
~galvju)
,
kietagalvis
-ė
cieti
adv.
1.
įv.
reikš.
kietai
cieti novārīta ola - kietai virtas kiaušinis
2.
tvirtai,
griežtai
cieti skatīties - šaltai
(be užuojautos) žiūrėti
3. sk. ciet
cietība
1.
kietumas
2.
tvirtumas,
standumas;
šiurkštumas
(pvz. odos),
grubumas
(pvz. rankų)
cietināt
(~inu,
~ini,
~ina,
~ināja,
~inās)
1.
krakmolyti
2.
kietinti,
standinti,
stamantrinti
(daryti standesnį, šiurkštesnį)
cietināmais līdzeklis
farm.
- kietinamieji[vaistai]
cietķērsa
bot.
pipirnė
(Lepidium)
dārza cietķērsa - sėjamoji pipirnė
(L. sativum)
cietlapji
pl.
bot.
kietalapiai[augalai]
cietoksnis
(gen.
pl.
~okšņu)
,
tvirtovė
cietokšņa valnis / mūris / garnizons - tvirtovės pylimas / siena / įgula
cietpaurains
-a
,
š
nek.
bukagalvis
-ė,
kietakaktis
-ė
,
sub.
cietpauris
-e
,
šnek.
bukagalvis
-ė,
kietakaktis
-ė
,
sub.
cietpiene
(gen.
pl.
~pieņu)
,
bot.
kreisvė
(Crepis)
cietpieris
-e
,
sk. cietpauris