Cūka lietuviškai

Cūka - cūka
1. zool.  kiaulė  (Sus)
meža cūka zool.  - šernas  (S. scrofa)
jūras cūka zool.   sk. cūkdelfīns
cūka kviec / rukšķ / rok - kiaulė žviegia / kriuksi / knisa
kaut cūku - skersti kiaulę
cūkas gaļa - kiauliena
cūkas cepetis kul.  - kiaulienos kepsnys
cūku aploks - kiaulių prietvartis  (laidaras)
cūku kūts - kiaulidė, kiaulinys dial. 
cūku kopēja - kiaulininkė, kiaulių šėrėja
2.  scom.  šnek.  kiaulė, begėdis   -ė♦
cūku bēres šnek.  - skerstuvės  (ir jų pokylis)
cūku būšana šnek.  - kiaulystė
viņam ir cūkas laime šnek.  - jam velniškai sekasi
lēna cūka dziļu sakni rok - tyli kiaulė gilią šaknį knisa
kura cūka nerok pa dienu, tā rok pa nakti - kuri kiaulė dieną nekniso, ta naktį knisa
ne mana cūka, ne mana druva - ne mano kiaulės, ne mano pupos
melnā cūka krāsnī - ugnis krosnyje gęsta