Durstīgs lietuviškai
Durstīgs - durstīgs
-a
,
dygus
-i,
badus
-i,
dygliuotas
-a
durstīt
(~stu,
~stīju,
~stīšu)
,
badyti,
durti;
dygčioti
durt
(~u,
~-,
~-,
dūra,
~s)
1.
durti,
smeigti,
besti
durta brūce - dūrtinė žaizda
2.
tik
3
prs.
(dur,
dūra,
~s)
,
diegti,
smelkti,
gelti,
durti
man dur sānos - man diegia
(duria) šoną
♦
tik tumšs, ka vai acī durams - tamsu, nors į akį durk
durties
ppr.
3
prs.
(~as,
dūrās,
~sies)
1.
badyti,
durti
skujas duras - spygliai bado
(duria)
2.
durties klāt
(kam) - prisiliesti
(prie ko) , lytėti
(ką)
♦
durties acīs - kristi į akis
durties ausīs - rėžti ausį
durties degunā - trenkti į nosį
(apie blogą kvapą)
durties sirdī - raižyti širdį
taisnība acīs duras - teisybė akis bado
otra vainas acīs duras - ant kito šapą pamato, o ant savęs – nė vežimo
galva duras debesīs - dangų remia
(apie aukštą žmogų)