Glūnīgs lietuviškai
Glūnīgs - glūnēt
(~u,
~i,
~-,
~ēja,
~ēs)
1.
žiūrėti iš padilbų
(padilbomis),
dilbakiuoti
2.
(uz ko)
žiūrėti iš pasalų
(į ką),
tykoti
(ko)
kaķis glūn uz peli - katė tyko pelės
glūnīgs
-a
glūnīgas acis - pasalūniškos
(klastingos) akys
iet glūnīgiem soļiem - sėlinti
glūniķis
-e
,
šnek.
sk. glūņa
Latvių lietuvių žodynas
Vertėjas