Gudrinieks lietuviškai
Gudrinieks - gudrais
~ā
,
sub.
ir iron.
išminčius
scom.
;
gudruolis
-ė;
gudreiva
iron.
gudrais atradies!
iron.
- atsirado gudročius!
tu esi vienmēr tas gudrais
iron.
- tu visuomet už kitus[nori rodytis] gudresnis
gudrelis
~ele
(gen.
pl.
~eļu)
,
niek.
gudreiva
scom.
,
gudročius
-ė
gudrība
1.
išmintis,
protingumas;
gudrybė
dzīves gudrība - gyvenimo išmintis
tautas gudrība - liaudies išmintis
veca gudrība - sena gudrybė
(seniai žinomas dalykas)
te nevajag nekādas[lielas] gudrības - čia didelės išminties
(didelio supratimo) nereikia
mācīt kādu visādās gudrībās - mokyti ką visokių gudrybių
2.
prk.
išskaičiavimas
(naudos siekimas)
viņam tur sava gudrība - jis turi savų išskaičiavimų
♦
gudrības zobs
anat.
- proto
(protinis) dantis
katram sava gudrība - kiekvienas savo protu gyvena
gudrinieks
~iniece
(gen.
pl.
f.
~inieču)
,
gudruolis
-ė,
gudragalvis
-ė