Iezīmīgs lietuviškai
Iezīmīgs - iezīme
(gen.
pl.
~ju)
1.
požymis,
bruožas
(būdo)
galvenās rakstura iezīmes - pagrindiniai
(būdingiausieji) charakterio bruožai
2.
prk.
antspaudas,
pėdsakas,
žymė
laikmeta iezīme - epochos antspaudas
iezīmēšana
žymėjimas,
markiravimas,
markiruotė
iezīmēt
(~ēju,
~ē,
~ē,
~ēja,
~ēs)
1.
nupiešti,
išpiešti
iezīmēt kaut ko burtnīcā - nupiešti šį tą sąsiuvinyje
2.
[su]žymėti,
[pa]ženklinti
iezīmēt kartē valsts robežu - nubrėžti žemėlapyje valstybės sieną
iezīmēt veļu - paženklinti skalbinius
(sudėti jiems ženklus)
iezīmētie atomi
fiz.
- žymėtieji atomai
iezīmētas kārtis - sužymėtos kortos
(nesąžiningo lošėjo)
3.
reikšti,
žymėti
neatkarības gadi iezīmējuši jauna laikmeta sākumu tautas vēsturē - nepriklausomybės metai žymėjo naujos eros pradžią tautos istorijoje
iezīmēties
ppr.
3
prs.
(~ējas,
~ējās,
~ēsies)
1.
[iš]ryškėti,
išsiskirti;
būti pastebimam,
pasirodyti
tālumā skaidri iezīmējās kalnu galotnes - tolumoje buvo aiškiai matyti kalnų viršūnės
miglā iezīmējās koki - pro rūką
(miglą) šmėkšojo medžiai
2.
pasižymėti,
išsiskirti kuo
pagājušais gads ir iezīmējies ar lieliem sasniegumiem - praėjusieji metai pasižymėjo dideliais laimėjimais
iezīmīgs
-a
,
būdingas
-a,
charakteringas
-a;
ryškus
-i