Kauliņš lietuviškai
Kauliņš - kauliņš
dem.
1.
kaulelis,
kauliukas
ķirša kauliņš - vyšnios kauliukas
pirkstu kauliņi
anat.
- pirštų kaulai
2.
[žaidžiamasis] kauliukas
dambretes kauliņš - šaškė
(ritinėlis)
3.
[skaitytuvų] rutuliukas
(skritulėlis)
skaitāmie kauliņi
psn.
- skaitytuvai
♦
kauliņi ir mesti - burtai mesti
(nuspręsta)
kauls
kaulas
astes kauls
anat.
- stuburgalis
atslēgas kauls
anat.
- raktikaulis
bļodas kauls
anat.
- dubens kaulas
spieķa kauls
anat.
- stipinkaulis
zarnu kauls
anat.
- klubikaulis
kaulu līme - kauliniai klijai
kaula lūzums - kaulo lūžis
kaulu milti - kaulamilčiai
kaula plēve
anat.
- kaulaplėvė, antkaulis
kaulu sāpes - kaulų gėla
kaulu smadzenes
anat.
- kaulų čiulpai
(smegenys)
♦
kauli un āda
šnek.
- oda ir kaulai
kaulu kambaris
šnek.
- griaučių puokštė
aukstums ķeras pie kauliem - šaltis eina per kaulus
drebuļi(šermuļi, tirpas) pārskrēja pār kauliem - kūnas pagaugais nuėjo
izstaipīt(ielocīt) kaulus - pramankštinti kaulus
(sąnarius)
vilka kauls mugurā - kaip mietą prarijęs
(apie negalintį lankstytis)
kaulzivis
pl.
(gen.
~zivju)
,
icht.
kaulingosios žuvys
(būrys)