Kauns lietuviškai

Kauns - kauns gėda
kauna pilna rīcība - gėdingas  (negarbingas, žemas) poelgis
kauna stabs ist.  - gėdos stulpas
likt pie kauna staba  ir  prk.  - statyti prie gėdos stulpo
darīt kādam kaunu, likt kādu kaunā - gėdinti ką, daryti kam gėdą
kā tev nav kauna! - kaip tau negėda!
man kauns - man gėda
♦
kauna lieta! - gėda ant gėdos!, nematyta gėda!
kauna traips - gėdos dėmė
nav ne kauna, ne goda! - nei gėdos, nei sąžinės!
viņš kaunā nepaliks! - jis nepadarys sau gėdos!
aiz kauna vai zemē ielīst! - iš gėdos nors skradžiai žemės lįsti
kaunums
kaunuma kauls anat.  - gaktikaulis, gėdikaulis
kaunuma lūpas anat.  - gėdos lūpos