Klabēt lietuviškai
Klabēt - klabata
1.
kleketas,
tarškalas,
barškalas
2.
arch.
klebetas
(prietaisas durims uždaryti)
3.
scom.
šnek.
plepys
-ė,
klabatūnas
-ė;
tarškalas
scom.
klabeklis
(gen.
pl.
~ekļu)
,
sk. klabata
klabēt
(~u,
~i,
~-,
~ēja,
~ēs)
1.
tik
3
prs.
(klab,
~ēja,
~ēs)
,
bildėti,
klabėti,
taukšėti,
tarškėti
viņam zobi klab aiz aukstuma - jis dantimis
(dantis) kalena
(klabena) iš šalčio
2.
prk.
šnek.
taukšti niekus,
plepėti
klabināt
(~inu,
~ini,
~ina,
~ināja,
~inās)
,
klebinti,
barškinti,
tarškinti,
kalenti
stārķis klabina - gandras kalena
(kleksi)
vējš klabina slēģus - vėjas klebena langines
klabināt rakstāmmašīnu / tastatūru - tarškinti
(barškinti) rašomąja mašinėle
(rašomąją mašinėlę) / klaviatūra
(klaviatūrą)
klabināt zobus - kalenti dantimis
(dantis)
klaboņa
bildesys,
trinksėjimas
(pvz. ratų);
kaukšėjimas,
taukšėjimas
(pvz. kanopų)