Klēpis lietuviškai

Klēpis - klēpis   (gen.  pl.  ~ju)
1. glėbys  (vieta ant kelių)
mātes klēpī - motinos glėbyje
paņemt bērnu klēpī - paimti vaiką ant kelių
turēt bērnu klēpī - laikyti vaiką glėbyje  (ant kelių)
2. skreitas
turēt klēpī - laikyti skreite
3. glėbys  (rankomis apimamas kiekis)
klēpis malkas - glėbys malkų
atnest veselu klēpi rožu - atnešti visą glėbį rožių
♦
dabas klēpī - gamtos prieglobstyje
zemes klēpis - amžinojo poilsio vieta
klēpja sunītis - bolonė  (kambarinis šunelis)
sēdēt, rokas klēpī salikušam - sėdėti rankas susidėjus
rokas klēpī maizi nepelna - rankas susidėjęs duonos nevalgysi