Manīt lietuviškai

Manīt - manīt   (~u,  ~i,  ~a,  ~īja,  ~īs) ,  [pa]stebėti, jausti, nujausti
likt manīt - duoti suprasti, padaryti užuominą
es manu, ka tev nepatīk - aš jaučiu, kad tau nepatinka
nemanīt nekā sevišķa - nepastebėti nieko ypatingo
manīt negaisa tuvošanos - jausti, kad artėja audra
vecums liek sevi manīt - senatvė duoda save[pa]justi

Mānīt - mānīt   (~u,  ~i,  ~a,  ~īja,  ~īs) ,  apgaudinėti
mānītājs   -a ,  apgaudinėtojas   -a, apgavikas   -ė