Miroņgalva lietuviškai
Miroņgalva - mironīgs
-a
,
numirėliškas
-a,
lavoniškas
-a
mironis
~ne
(gen.
pl.
~ņu)
,
numirėlis
-ė,
negyvėlis
-ė;
lavonas
miroņgalva
1.
kaukolė
(žmogaus palaikų skeleto dalis)
2.
ženklas,
vaizduojantis kaukolę ir du sukryžiuotus kaulus
(ppr. mirties simbolis)
3.
ent.
sk. kartupeļu sfings
miroņkauls
arch.
vet.
artritas
(ppr. arklių)
Latvių lietuvių žodynas
Vertėjas