Mute lietuviškai
Mute - mute
(gen.
pl.
~u)
1.
anat.
burna
plata mute - plati burna
mutes dobums / gļotāda - burnos ertmė / gleivinė
mutes kaktiņi - lūpų kampučiai
mazgāt muti - prausti burną
(veidą)
atvērt / aizvērt muti - išsižioti
(pražioti burną) / užsičiaupti
(užčiaupti burną)
mutes un nagu sērga
vtr.
- snukio ir nagų liga
mutes harmonikas - lūpinė armonikėlė
mutes dvielis - rankšluostis veidui
2.
krāsns mute - pakura
ēveles mute - obliaus plyšys
♦
gulēt uz mutes - gulėti kniūbsčiam, -iai
(apie žmogų);
gulėti apverstam
-ai
(dugnu į viršų)
(apie daiktą)
apgāzt uz mutes - apversti
(dugnu į viršų)
dot mutes
(~i)
arch.
- bučiuoti
turēt / palaist muti
šnek.
- laikyti
(prikąsti) / paleisti liežuvį
no mutes mutē - iš lūpų į lūpas
kā ūdeni mutē ieņēmis - lyg vandens į burną paėmęs
ēst ar gardu muti - skaniai
(su apetitu) valgyti
dzīvot no rokas mutē
šnek.
- vos galą su galu sudurti
viņš nav uz mutes kritis
šnek.
- jis nepėsčias
(žodžio kišenėje neieško)
(moka atsikirsti)
mute viņam īstā vietā
šnek.
- jis turi gerą liežuvį
no tavas mutes Dieva ausī - iš tavo burnos į Dievo ausį
viņš palika kā uz mutes sists - kaip su mazgote per veidą
(burną) gavęs
mutes bajārs
(varonis)
šnek.
- pagyrų puodas, pagyrūnas, plepys, trintukas
žarg.
ar atplēstu muti - išsižiojęs, -usi iš nuostabos
velti muti dzisināt
šnek.
- [tuščiai] burną aušinti
sirds kāpj pa muti ārā
(laukā) -
1)
širdis tuoj iššoks
2)
širdis krauju srūva
aizbāzt muti
šnek.
- užkimšti burną
ne mutē neņemt - nė į burną neimti
muti ciet! - užsičiaupt!