Mītnieks lietuviškai
Mītnieks - mītne
(gen.
pl.
~ņu)
1.
buveinė,
būstas,
būstinė,
patalpa,
pastogė,
prieglobstis
nakts mītne - nakvynė, naktigultas
lopu mītne - patalpa galvijams, galvijų patalpa
tūristu mītne - turistinė bazė
pagaidu mītne - laikinas būstas
2.
kar.
būstinė
ziemas mītnes - žiemos būstinės
galvenā mītne - vyriausioji būstinė
mītnieks
~niece
(gen.
pl.
f.
~nieču)
,
sk. iemītnieks
Latvių lietuvių žodynas
Vertėjas