Riebeklis lietuviškai
Riebeklis - riebējs
-a
,
arch.
šundaktaris
-ė,
žynys
-ė
riebeklis
~ekle
,
šnek.
(gen.
pl.
~ekļu)
,
bjaurybė,
šlykštynė;
bjaurus žmogus,
niekšas
-ė
riebīgs
-a
,
bjaurus
-i,
šlykštus
-i
riebīgums
bjaurumas,
šlykštumas
riebt
(~ju,
~-,
~j,
~a,
~s)
1.
būti bjauriam
(šlykščiam),
kelti pasibjaurėjimą
(pasišlykštėjimą)
tas man riebj - tai man bjauru
(šlykštu)
2.
arch.
kenkti
viņš man cenšas visādi riebt - jis man stengiasi visaip kenkti
3.
užkalbėti,
užvardyti
(pvz. ligą)
riebties
(~jos,
~ies,
~jas,
~ās,
~sies)
,
kelti pasibjaurėjimą
(pasišlykštėjimą);
bjaurėtis,
šlykštėtis
man riebjas glaimi - pataikavimu aš bjauriuosi
riebjas uz viņu skatīties - šlykštu į jį žiūrėti
riebums
pasibjaurėjimas,
pasišlykštėjimas
just riebumu pret kaut ko - jausti pasibjaurėjimą kuo nors, bjaurėtis kuo nors
apnikt līdz riebumam
šnek.
- įgristi iki gyvo kaulo