Siekalas lietuviškai
Siekalas - siekalains
-a
,
seilėtas
-a,
apsiseilėjęs
-usi
siekalaina mute - seilėta burna
siekalas
tik
pl.
fiziol.
seilės
siekalu izdalīšanās - seilių iš[si]skyrimas
siekalu dziedzeri - seilių liaukos
siekalas tek - seilės teka
siekalas saskrēja mutē - ėmė varvėti seilės
siekalošana
seilėtekis
siekalot
(~oju,
~o,
~o,
~oja,
~os)
1.
seilinti
2. sk. siekaloties
siekaloties
(~ojos,
~ojies,
~ojas,
~ojās,
~osies)
,
seilėtis,
seiliotis
bērns siekalojas - vaikas seiliojasi