Sprediķotājs lietuviškai
Sprediķotājs - sprediķis
bažn.
ir
prk.
pamokslas
lasīt kādam sprediķi
prk.
šnek.
- sakyti kam pamokslą
sprediķot
(~oju,
~o,
~o,
~oja,
~os)
1.
bažn.
sakyti pamokslą;
skelbti religinį mokslą
2.
prk.
šnek.
pamokslauti,
sakyti moralus
(pamokslus)
sprediķotājs
-a
,
bažn.
ir
prk.
pamokslininkas
-ė
Latvių lietuvių žodynas
Vertėjas