Strupceļš lietuviškai
Strupceļš - strupastis
~aste
(gen.
pl.
~astu)
1.
striukauodegis
-ė,
trumpauodegis
-ė
2.
tik
f.
(~aste)
zool.
pelėnas
(Microtus)
lauka strupastis - pilkasis pelėnas
(M. arvalis)
tumšā strupastis - pievinis pelėnas
(M. agrestis)
strupausis
~ause
(gen.
pl.
~ausu)
,
trumpaausis
-ė
strupceļš
aklakelis,
akligatvis;
aklavietė
iedzīt strupceļā
prk.
- įvaryti į aklavietę
nokļūt(nonākt) strupceļā - atsidurti aklikelyje, patekti į aklavietę
strupdegunis
~degune
(gen.
pl.
~deguņu)
,
bukanosis
-ė,
riestanosis
-ė
strupināt
(~inu,
~ini,
~ina,
~ināja,
~inās)
,
apkarpyti,
apipjaustyti,
trumpinti,
striukinti
strupkājis
-e
,
trumpakojis
-ė
strupkaklis
-e
(gen.
pl.
~kakļu)
,
trumpakaklis
-ė
strupknābis
(gen.
pl.
~knābju)
,
ornit.
Atlantijas strupknābis - mormonas, kirviasnapis
(Fratercula arctica)
strups
~a
1.
striukas
-a,
trumpas
-a,
nukirstas
-a,
nupjautas
-a;
bukas
-a
ar strupu degunu - riestanosis, -ė, bukanosis, -ė
2.
prk.
atžaras
-a,
šiurkštus
-i,
aštrus
-i
(pvz. atsakymas)
nosacīt īsi un strupi - paliepti trumpai drūtai