Stulbiķis lietuviškai
Stulbiķis - stulbenis
~ene
(gen.
pl.
~eņu)
,
šnek.
stulbiķis
-e
,
šnek.
bukagalvis
-ė,
bukaprotis
-ė,
baslys,
avigalvis
-ė
stulbs
~a
,
šnek.
bukaprotiškas
-a,
bukas
-a
stulbs cilvēks - bukagalvis, bukas žmogus
stulba galva - buka galva
stulbs kā auns - kvailas kaip avinas
stulbt
(~stu,
~sti,
~st,
~a,
~s)
,
kvailėti,
bukti
stulbums
šnek.
bukaprotiškumas,
bukumas,
kvailumas,
kietagalviškumas
savā stulbumā - per savo kvailumą