Šķobīgs lietuviškai
Šķobīgs - šķobīgs
-a
,
iškleręs
-usi,
išklibęs
-usi,
svyruojantis
-i
šķobīgs krēsls - išklerusi kėdė
šķobīt
(~u,
~i,
~a,
~īja,
~īs)
1.
klibinti,
klerinti,
svirinti
2.
kraipyti,
kreipinėti,
viepti,
daryti grimasas
šķobīt muti - kraipyti burną
šķobīt seju - viepti veidą, daryti
(išdarinėti) grimasas
šķobīties
(~os,
~ies,
~ās,
~ījās,
~īsies)
1.
svyruoti,
siūbuoti,
klibėti
viņai likās, ka sienas šķobās - jai atrodė, kad sienos siūbuoja
2.
vaipytis,
raukytis,
daryti
(išdarinėti) grimasas
šķobījās gan, bet izdzēra - raukėsi, bet išgėrė
3.
prk.
svyruoti
viņa autoritāte sāk šķobīties - jo autoritetas ima svyruoti