Vilkumi lietuviškai
Vilkumi - vilkšana
vilkimas,
tempimas,
traukimas
stieples vilkšana
tech.
- vielos tempimas
saknes vilkšana
mat.
- šaknies traukimas
stāvēt uz sloku vilkšanu - stovėti, kur traukia slankos
vilkšus
vilkte
vilkšus vilkt - vilkte vilkti, tempte tempti, traukte traukti
vilkt
(velku,
velc,
velk,
~a,
~s)
1.
įv.
reikš.
traukti,
vilkti
vilkt vezumu - traukti vežimą
(ratus)
vilkt lozi - traukti burtą
vilkt līniju - nubrėžti
(išbrėžti) liniją
vilkt sakni
mat.
- traukti šaknį
vilkt naglu - traukti vinį
vilkt stiepli
tech.
- tempti vielą
šeit velk - čia traukia
(skersvėjis)
dūmvads labi velk - dūmtraukis gerai traukia
vilkt dūmu - traukti dūmą
(rūkyti)
vilkt dziesmu - traukti dainą
vilkt ar koku
šnek.
- traukti lazda
(mušti)
vilkt ārā - ištraukti, išvilkti
vilkt iekšā - įtraukti, įvilkti
vilkt pāri
(kam) - pervilkti, pertempti
(per ką)
vilkt tauvā - buksyruoti, vilkti
vilkt pa zemi - vilkti žeme
viņš tikko kājas velk - jis vos kojas[pa]velka
2.
[apsi]vilkti
(apie drabužius)
vilkt kažoku mugurā - apsivilkti kailinius
vilkt mēteli nost - nusivilkti paltą
vilkt zeķes kājās - apsiauti kojinėmis
(kojines)
vilkt cimdus rokās - užsimauti pirštines
♦
vilkt līdzi - pritarti
(dainuojant)
vilkt garumā - vilkinti
(kokį rieikalą)
vilkt dzīvību, vilkt garu - skursti, šiaip taip manytis
vilkt uz zoba
šnek.
- traukti per dantį
vilkt kādam pa ausi
šnek.
- trenkti kam nors per ausį
vilkt kādam ādu pār acīm
šnek - gyvam kailį[nu]lupti
saprast, uz kuru pusi kāds velk - suprasti, į kurią pusę kas suka
vilkties
(velkos,
velcies,
velkas,
~ās,
~sies)
1.
vilktis,
trauktis
viņš tik tikko velkas - jis vos vos velkasi
viņš velkas kā vēzis
(gliemezis) - jis velkasi kaip vėžys
(sraigė)
pa ceļu velkas garas vezumu rindas - keliu traukia ilgos vežimų eilės
vilkties gar zemi - vilktis žeme
vilkties astē
prk.
- vilktis uodegoje
2.
trukti,
tęstis
sēde vilkās trīs stundas - posėdis truko tris valandas
vilkumi
ppr.
pl.
(drabužio)
klostės