zuikis angliškai
zuĩkis
zuĩkǁisdaiktavardis / noun
1.
hare
zool.
;2.
nònpáying pássenger;
(žiūrovas be bilieto) gátecràsher
šnek.
;Frazeologizmai
◊ ~į pagáuti
(zuikį pagauti) - fall* all one’s length• fall* all one’s length
šnek.
◊ važiúoti ~iù
(važiuoti zuikiu) - steal* a ride• steal* a ride
◊ jìs įsmùko į̃ koncèrtą ~iù
(jis įsmuko į koncertą zuikiu) - he sneaked into the cóncert for nóthing• he sneaked into the cóncert for nóthing
Lietuvių anglų žodynas
Vertėjas